Nuotrauka: iš viešų šaltinių
Kurie vitaminai tikrai būtini, o kurie ne tokie būtini
Šiandien vaistinių ir prekybos centrų lentynose pilna įvairių vitaminų kompleksų, žadančių stebuklingą poveikį: nuo imuniteto stiprinimo ir kovos su senėjimu iki vėžio prevencijos ar net atminties gerinimo. Tuo pat metu mokslo sluoksniuose diskutuojama, kurie iš šių papildų iš tiesų būtini organizmui, o kurie yra rinkodaros strategijų, išnaudojančių žmonių baimes ir norus išsaugoti jaunystę bei sveikatą, rezultatas.
Įrodytą naudą turintys vitaminai
Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų žmogui. Jis atsakingas už kaulų sveikatą, imuninę sistemą ir širdies ir kraujagyslių sistemą. Šio vitamino trūkumas labai paplitęs šalyse, kuriose ilgos žiemos ir mažai saulėtų dienų. Mokslinės apžvalgos rodo, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su padidėjusia medžiagų apykaitos ir širdies ligų rizika. Kartu atsitiktinių imčių tyrimai rodo, kad paprastas papildų vartojimas ne visada garantuoja šių problemų prevenciją, nes poveikis priklauso nuo trūkumo lygio ir individualių organizmo savybių.
Ne mažiau svarbus yra vitaminas B12, kuris dalyvauja kraujodaros procese ir užtikrina tinkamą nervų sistemos veiklą. Jo trūkumas sukelia anemiją ir neurologinius sutrikimus. Tyrimai rodo, kad B12 trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, veganams ir pacientams, sergantiems virškinimo ligomis, dėl kurių sunku įsisavinti maistines medžiagas.
Kitas vitaminas, kurio nauda įrodyta, yra folio rūgštis (B9). Ji ypač reikalinga moterims nėštumo metu, nes padeda išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio apsigimimų. Štai kodėl gydytojai visame pasaulyje rekomenduoja šio vitamino papildų vartoti planuojant nėštumą.
Geležis, kalcis ir vitaminas C taip pat patenka į sąrašą vitaminų, kurių trūkumo atveju nauda neabejotina. Geležis būtina normaliai kraujo funkcijai, kalcis kartu su vitaminu D atsakingas už kaulų tvirtumą, o vitaminas C palaiko imunitetą ir jungiamojo audinio sveikatą. Tyrimai rodo, kad vitamino C trūkumas gali būti ypač pavojingas vaikams ir motinoms, kurioms vitamino C poreikis yra didesnis).
Vitaminai ir papildai, kurių nauda pervertinama
Priešingai, yra vitaminų ir kompleksų, kurių nauda daugeliu atvejų yra perdėta.
Pavyzdžiui, vitaminas E ilgą laiką buvo reklamuojamas kaip universalus antioksidantas, galintis sulėtinti senėjimą ir apsaugoti širdį. Tačiau didelės apžvalgos rodo, kad nėra įtikinamų įrodymų, jog jo papildai sveikiems žmonėms, kuriems jo netrūksta, iš tikrųjų sumažina širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio riziką.
Ypač pavojinga yra megadozavimo praktika. Rinkodaros specialistai dažnai propaguoja mintį, kad „kuo daugiau vitaminų, tuo geriau”, tačiau iš tikrųjų kai kurių medžiagų perteklius gali pakenkti. Ypač didelės vitamino A ar D dozės turi toksinį poveikį, o apsinuodijimo atvejai dėl piktnaudžiavimo šiais maisto papildais ne kartą įrodyti klinikinėje aplinkoje.
Kita kategorija yra vadinamieji supermaisto arba antioksidantų kompleksai. Reklaminiuose skelbimuose žadama geresnė atmintis, daugiau energijos ir apsauga nuo bet kokių ligų. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausią naudą organizmui duoda ne kapsulė su „stebuklingais milteliais”, o subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai vaisių, daržovių ir natūralių produktų.
Ką daryti kaip vartotojui
Maisto papildų pramonė naudoja įvairius metodus, kad įtikintų vartotojus pirkti. Vienas iš labiausiai paplitusių – apeliavimas į „natūralumą”. Jei ant pakuotės parašyta „ekologiškas” arba „natūralus”, pirkėjui susidaro absoliučios naudos ir saugumo įspūdis, nors tai ne visada tiesa. Kitas būdas – nurodyti didelius procentus nuo paros normos: vartotojas verčiamas manyti, kad 500 ar 1000 proc. paros normos reiškia geresnę apsaugą, nors tai gali būti net žalinga.
Specialistai pataria prieš perkant vitaminų kompleksus pasitikrinti sveikatą. Patikimiausias būdas – laboratoriniai tyrimai, kurie parodys, ar trūkumas yra realus. Taip pat svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu, nes savarankiškas „gydymas” dažnai duoda priešingą efektą.
Vitaminų trūkumo prevencijos pagrindas išlieka subalansuota mityba. Įvairus maistas, apimantis daržoves, vaisius, žuvį, pieno produktus, ankštines daržoves ir riešutus, paprastai aprūpina organizmą viskuo, ko jam reikia, be brangių papildų.
