Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Ar tikrai mankšta ryte nevalgius padeda numesti svorio? Mokslas pateikia netikėtą atsakymą
Socialiniuose tinkluose periodiškai pasirodo idėja mankštintis tuščiu skrandžiu, kelianti diskusijas. Jos šalininkai įsitikinę, kad mankšta ryte be pusryčių leidžia efektyviau deginti riebalus, o kritikai mano, kad toks metodas žalingas ir net duoda priešingų rezultatų. Apie tai pranešė leidinys Sciencealert.
Moksliniai duomenys iš tiesų patvirtina: atliekant aerobikos pratimus tuščiu skrandžiu, organizmas aktyviau naudoja riebalus kaip energijos šaltinį. Mokslininkai šį reiškinį vadina „riebalų oksidacija”. Logiška manyti, kad šis procesas turėtų lemti ilgalaikį riebalų nykimą.
Tačiau 2017 m. atlikta sisteminė tyrimų apžvalga parodė: kūno riebalų kiekio mažėjimas nesiskiria, kai mankštinamasi tuščiu skrandžiu ir po valgio. Mokslininkai šį neatitikimą aiškina tuo, kad organizmas tai kompensuoja: po valgio riebalų deginimo greitis sumažėja, o bendros dienos energijos sąnaudos gali net sumažėti.
Tuo pat metu baltymų ir angliavandenių vartojimas prieš pratybas gali pagerinti rezultatus atliekant pratybas, kurios trunka ilgiau nei valandą. Trumpesnių pratybų metu reikšmingo skirtumo nėra. Sportininkų tyrimai taip pat rodo, kad elitiniai sportininkai retai treniruojasi be pusryčių, priešingai nei mėgėjai.
Kalbant apie jėgos treniruotes, mokslinių įrodymų apie vieno ar kito metodo naudą vis dar trūksta. Nedideliame kontroliuojamame tyrime nenustatyta jokio skirtumo tarp grupių, kurios treniravosi po valgio ir tuščiu skrandžiu, jėgos, raumenų masės ar ištvermės prieaugio.
Treniruočių ryte be pusryčių trūkumas gali būti stiprus alkis po treniruotės, kuris turi įtakos maisto pasirinkimui, taip pat galimi galvos skausmai ar pykinimas. Tačiau daugelis žmonių praneša ir apie teigiamus šio režimo pojūčius.
Ekspertų išvada paprasta: mankšta tuščiu skrandžiu neturi moksliškai įrodytos naudos lieknėjimui ar sportiniams rezultatams. Svarbiausia yra judėjimo reguliarumas, o ne tai, ar spėjote pavalgyti pusryčius.
