Nuotrauka: iš viešų šaltinių
Santykiai su motina yra pagrindas, ant kurio statoma savigarba ir moters tapatybė
Motinos ir dukters santykiai laikomi vienu stipriausių ir giliausių santykių moters gyvenime. Jie gali būti paramos, šilumos ir išminties šaltinis, tačiau kartais vietoj to tampa įtampos, skausmo ir net psichologinių traumų lauku.
Verta atskirti laikinus konfliktus ir raidos krizės momentus nuo toksiško elgesio, griaunančio pasitikėjimą ir darančio žalą. Leidinys „Psychology Today” išskyrė keletą pagrindinių signalų, padedančių suprasti, kad mamos ir dukros santykiuose kažkas negerai.
Kontrolė ir bausmės vietoj dialogo
Užuot išklausiusi dukrą, motina į bet kokį nesutarimą reaguoja šaukdama, bausdama ar atstumdama ją. Vaikystėje tai gali atrodyti taip, kad jai liepiama niekur neiti arba ji „ignoruojama”. Suaugusiųjų amžiuje tai gali būti griežtos frazės, pavyzdžiui: „Jei viską darai savaip, vadinasi, nesi mano dukra.
Pernelyg didelė kontrolė atima iš vaiko savarankiškumo jausmą ir sukelia baimę pačiam priimti sprendimus.
Dialogo ir kompromiso stoka
Sveikuose santykiuose, net ir esant skirtingoms nuomonėms, galima diskutuoti. Toksiškuose santykiuose motina arba žemina dukters pasirinkimą, arba tiesiog atsisako klausytis. Pavyzdžiui, dukra pasirenka kitą profesiją ar partnerį, o motina tai vadina „kvaila”, „gėdinga” arba „šeimos vertybių išdavyste”.
Toks elgesys atima iš dukters teisę išsakyti savo nuomonę ir griauna pasitikėjimą.
„Įgimtų charakterio trūkumų” priskyrimas dukrai
Kai kuriose šeimose konfliktai virsta kaltinimais, bet koks dukters sprendimas interpretuojamas kaip jos „nedėkingumo”, „silpnumo” ar „nesugebėjimo teisingai gyventi” įrodymas. Tai jau nebe individualių veiksmų kritika, o puolimas prieš asmenybę.
Dėl to dukra pradeda abejoti savo verte, jai išsivysto nerimas arba apsimetėlio sindromas.
Bet koks nesutikimas vadinamas „nepagarba”
Tradicinėse kultūrose dažnai remiamasi įsakymu „gerbti tėvą ir motiną”. Tačiau kartais ši norma naudojama kaip būdas nutildyti dukrą ir paneigti jos pačios nuomonę.
Tai laikoma manipuliacija ir kaltės perkėlimu, kai motina save pateikia kaip „auką”, nors iš tikrųjų ji slopina sveiką dialogą.
Visiškas pasitraukimas iš santykių
Tokios frazės kaip: „Jei darysi taip, kaip aš, gali pamiršti kelią į mano namus” arba „Arba tu manęs klausysi, arba aš tavęs nebepažįstu” yra kraštutinės toksiškų santykių apraiškos. Užuot mylėjusi ir priėmusi, motina kelia ultimatumus.
Tokie žodžiai sukelia gilias žaizdas ir dažnai būna emocinio žlugimo ir dukters atitolimo nuo šeimos priežastimi.
Svarbu suprasti, kas yra kas
Ne kiekvienas motinos ir dukters ginčas yra toksiškas. Konfliktai yra natūralūs, jie kyla tuo metu, kai dukra mokosi įtvirtinti savo ribas ir nepriklausomybę. Tačiau nuolatinis spaudimas, manipuliavimas ir nuvertinimas nėra „auklėjimo sunkumai”, o nesveikų santykių požymiai.
Būtinas:
- nustatyti aiškias asmenines ribas,
- kreipkitės profesionalios pagalbos, kad įveiktumėte traumą,
- Ieškokite paramos iš draugų, partnerių ar bendruomenių, kurios jus vertina ir priima.
Santykiai su motina yra pagrindas, ant kurio statoma jūsų savigarba ir moteriška tapatybė. Jei tas pamatas toksiškas, svarbu laiku tai pastebėti, įvardyti dalykus tokius, kokie jie yra, ir pradėti gydymosi kelionę. Atminkite, kad meilė – tai ne kontrolė ar manipuliacija, o palaikymas, priėmimas ir pagarba jūsų pasirinkimams.
